BDAR
gdpr

Šiame tinklalapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklalapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų kaip ši svetainė yra naudojama. 


Poilsis kaimo turizmo sodyboje

Data

2020 08 26

Įvertinimas
0
akm.jpg

Poilsis kaimo turizmo sodyboje

Įpusėjus rugpjūčiui, grupelė globos  namų gyventojų, lydimi darbuotojų, trims dienoms išsiruošė poilsiauti į kaimo turizmo sodybą prie Vištyčio ežero. Oras mus lepino, dienos buvo šiltos, gražios, nevėjuotos, todėl seneliai galėjo mėgautis šiluma, kvėpuoti tyru oru, grožėtis nuostabia gamta,  pabraidžioti vandenyje, kai kurie net pasimaudyti ežere.

Čia seneliai džiaugėsi galimybe pasivaikščioti ežero pakrante, pasižvalgyti po Vištyčio apylinkes. Aplankėme Šilelio miške esantį Šventąjį kalnelį ir šaltinėlį, kurio vanduo, pasak legendų, turi gydomųjų galių.

Šventu vandeniu seneliai prausė akis, kad geriau matytų ir tepė skaudamas vietas, tikėdami, kad pasijus jaunesniais ir sveikesniais. Pabuvojome prie Didžiojo Vištyčio akmens, trečio pagal dydį Lietuvoje, kur seneliai pasitikrino savo jėgas, bandydami paridenti akmenį.

Vykome prie vėjo malūno, kuris stovi ant kalvos šalia Vištyčio, šis malūnas vienintelis Marijampolės apskrityje įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu objektu.

Vakarais, ant ežero kranto, gerdami arbatą ir valgydami pyragą stebėjome saulėlydžius ir mėgavomės  ežero ramybe.

Grįžtant namo užsukome aplankyti Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo ir Alvito Šv. Onos bažnyčias. Gyventojai džiaugėsi išvyka, namo grįžo kupini įspūdžių.

Savo mintimis apie išvyką sutiko pasidalinti globos namų gyventojas Balys Garmus: „Pabuvojome prie ežero. Gyvenome gražiuose nameliuose. Oras buvo nuostabus. Turiu pastebėti, kad pakalbintas Almos išsimaudžiau ežere. Pavakary atvažiavome prie šaltinio. Aš, tikėdamas, kad šaltinio vanduo gali man padėti, pamirkiau rankas, patryniau strėnas ir kairės kojos kelią. Po vakarienės ėjome pasivaikščioti. Vaikščiojimo takas taip gerai sutvarkytas, kad juo eidamas aš dėkojau žmonėms, kurie jį įrengė. Grįžę susėdome lauke prie stalo, mus pavaišino arbata, arbūzu ir pyragu. Žodžiu linksmai pavakarojome. Kitą dieną aplankėme vėjo malūną ir labai didelį akmenį. Kelyje į namus aplankėme bažnyčią labai gražioje vietoje. Apskritai kelione esu labai patenkintas ir dėkingas. Man net liežuvis neapsiverčia pasakyti, kad kas nors nepatiko.“

 

Parengė: Socialinio darbo padalinio užimtumo specialistė Alma Daubarienė ir globos namų gyventojas Balys Garmus